winterlake1.jpgwinterlake2.jpg

VEIKLOS DIENYNAS


Vyksta svetainės atnaujinimo darbai...


Kontaktams:
Andrejus Larionovas
Tel: 8 602 04500
This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
VšĮ Žmogaus socializacijos institutas
Įm.k. 304310622
Klaipėda

Sveiki užsukę į mūsų veiklos internetinį dienyną. Tikimės, kad šios svetainės dėka turėsite galimybe susipažinti su mūsų veikla ir siekiais, rasite jums įdomios informacijos, o gal turėsite pasiūlymų kaip efektyviau vystyti mūsų veiklą žmonių socializacijos srityje.  Visų mūsų gyvenimuose vyksta laibai painus, bet nuolatinis procesas - socializacija, norisi pajuokauti, kad tie kurie nežino ką šis terminas reiškia vis vien yra jo dalyviai. Ilgas žmogaus evoliucijos procesas nesustojo, mus valdo ne tik biologiniai, bet ir socialiniai procesai, būtent dėka šių procesų ir fiziologinių savybių, žmogų, kaip gyvūną evoliucija pakylėjo ant aukščiausiojo gamtos hierarchijos laiptelio (bent jau tarp daugelio žmonių vyrauja būtent tokia nuomonė). Šiandiena mes esame ne tik formuojami socialinių procesų, bet ir patys esame jų kūrėjai. Deja tik nedaugelis žmonių gali prisidėti prie jau minėto scenarijaus kūrimo, todėl panašiai, kaip keičiantis politinėms aplinkybėms patriotai tampa tautos išdavikais ir atvirkščiai taip ir didžioji masė visuomenės dažnai formuojama neapsieinant be nedidelės dalies vienokį ar kitokį pranašumą turinčių individų įtakos. Be jokių siekių atskleisti įvairias "sąmokslo teorijas" savo veikloje mes mėginsime pažinti save ir kitiems padėti, tai padaryti.

Taip pat dalyvaujame intelektualinėje ir pramoginėje veikloje:

Kūrybinės saviraiškos užsiėmimuose.
Sporto ir ištvermės treniruotėse gamtoje ištisus metus.
Įvairiuose kultūriniuose projektuose.

Mūsų draugai:


Tęsiant susitikimų prie vasaros estrados serija su aktyviais Klaipėdiečiais ir miesto svečiais buvome nustebinti prisitraukimų prie skersinio rekordų šturmu.
Štai keletas iš jų:
M. Rimaitė - 12 prisitraukimų.
D. Baltrūnas - 14 prisitraukimų.
D. Briedis - 14 prisitraukimų.
A. Štempelis - 17 prisitraukimų.
P. Žukovas - 19 prisitraukimų.

  


Baigėsi pirmasis iš trijų sveiką gyvenseną propaguojančių renginių prie vasaros estrados. Kvietėme žmones sudalyvauti prisitraukimų prie skersinio pasiekimų registravime, giros kilnojimo ir kūrybinės saviraiškos užsiėmimuose. Saulėta šeštadienio popietę susipažinome su nuostabiais žmonėmis, diskutavome apie sportą ir turiningą laisvalaikio praleidimą taip pat padarėme kelias nuotraukas Smile (Daugiau nuotraukų galite rasti mano FB paskiroje Andrejus Larionovas)


Š.m. liepos 23 d. prie Klaipėdos vasaros estrados vyks sveiką gyvenseną propaguojantis renginys kurį organizuoja adventistų bažnyčia. Esu pakviestas prisidėti prie šio renginio kviečiant žmones sportuoti, kurti ir gyventi sveikai, todėl šią proga šaukiu ir Jus aplankyti šią akciją, prisitraukti prie skersinio, pasirašyti blaivybės knygoje ar sudalyvauti kūrybinės saviraiškos užsiėmimuose palaikant blaivybės judėjimą!
Kad būtų ką pasakoti savo vaikams...





  Šiame pokalbyje Karolis Stončius, neįgaliųjų pasaulio fitneso čempionato prizininkas pasakoja apie Klaipėdos gatvių ir viešųjų objektų pritaikymą neįgaliesiems judantiems invalido vežimėlio pagalba. Neįgalus vaikinas dalinasi prisiminimais apie kaimynystėje esančio Liepojos miesto šaligatvių pritaikymą akliesiems ir "ratukuose sėdintiems"... Klausiau Karolio nuomonės apie idėją kuriant google maps (mobiliems žemėlapiams) papildinį, kurio dėka judėjimo negalią turintys žmonės galėtu rasti palankiausius kelius patogiam judėjimui ir tinkamai pritaikytus viešojo lankymo objektus. Tikiu, kad pastaroji idėja pasitarnautu verslo, turizmo ir mūsų miesto, kaip socialiai atsakingo objekto populiarinimui.


2016.03.20
Turime galimybę padovanoti mikroautobuso liftą skirta neįgaliesiems. Susidomėjus skambinkite tel: 8 602 04500 arba rašykite el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.


2016.03.16 Mūsų įstaiga prisideda prie parašų rinkimo akcijos kurios tikslas - alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai. Kviesime Klaipėdiečius nelikti nuošalyje įtakojant tokius svarbius sprendimus.
Laikas alkoholio vartojimo problemą spręsti iš esmės: reikia visuomenės palaikymo! Kviečiame prisijungti prie parašų rinkimo akcijos blaivinant Lietuvą. Parašus rinksime Klaipėdos regione. Tai visų mūsų pareiga siekiant šviesesnės ateities mums ir mūsų vaikams. Dėl informacijos apie vietas kur galite pasirašyti arba norintys tapt savanoriais renkant parašus turėtų rašyti el.paštu: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.




Nuotraukoje:
 Tautos Blaivybės Fondo VšĮ iniciatyvinės grupės nariai Andrejus Larionovas ir Julius Kazlauskas įsiamžino su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku (centre).
2016.03.09

Lankėmės pas Klaipėdos miesto merą. Kalbėjomės apie miesto planus mažinant alkoholio vartojimo paplitimą tarp vaikų ir jaunimo, alkoholio ribojimą miesto švenčių metu (siūlėme prekybai alkoholiu skirti tik konkrečias vietas mieste) ir kitas prevencines priemones. Taip pat pristatėme savo planus apie numatomus organizuoti nemokamus sporto ir kūrybinės saviraiškos užsiėmimus Klaipėdos gatvėse įtraukiant kuo daugiau miesto jaunimo. Kvietėme savivaldybę dalintis informacija su miestiečiais apie Klaipėdos universitete nesenai duris atvėrusi filosofijos būrelį  "Platono akademija".


Artimiausi TBF įstaigos planai:
Įsigyti mikroautobusą.
Įsigyti sporto inventoriaus.
Įtraukti kuo daugiau jaunimo (ypač iš asocialių šeimų) į gatvės sporto, kūrybos užsiėmimus. (Kasdieniai užsiėmimai lauko sporto aikštelėse, paplūdimyje ir pan.)
Sudarius nuolatinę grupe jaunuolių - vystyti šviečiamąją veiklą apie alkoholio ir kitų žalingų įpročių žalą žmogaus organizmui ir socialiniai gerovei, vysti kūrybiškumą, lankytis įvairiuose renginiuose ir sporto varžybose.


Sausio mėnesį, penktadieniais 17.00 val. Klaipėdoje bėgame šią trasą (nuo paminklo vieningai Lietuvai "Arka"):


2015.12.27
Pradedame įdomų eksperimentą - ar benamiui reikalingas darbas ir stogas virš galvos? Plačiau kategorijoje - NUOLATINĖ VEIKLA- "NAUJAS GYVENIMAS?"


2015.12.01
Šiuo metu mūsų įstaiga kartu su Klaipėdos m. universitetu dalyvauja pirmajame Lietuvoje kūrybinių industrijų idėjų konkurse "KITAS". Planuojame kūrybinį ir sporto renginį į kurį kviesime moksleivius ir studentus iš daugelio Lietuvos miestų ir kaimelių. Daugiau informacijos nuo gruodžio 15 d. kategorijoje "Kasdienė veikla" ir mūsų facebook paskyroje.


2015.11.27


 


400 metrų - 400 butelių

Andrejus LARIONOVAS

 

400 metrų - 400 butelių nuotrauka, foto

Iš greta Klaipėdos miesto esančios gyvenvietės Liepų gatve ne kartą teko važiuoti dviračiu į netoliese įsikūrusią sporto aikštelę. Geras dviračių takas dar labiau motyvuoja dviratį rinktis kaip alternatyvią transporto priemonę, tačiau tai,  ką tenka matyti vos kilometro kelio atkarpoje, nustebintų net labiausiai patyrusį kiemsargį. Abi dviračių tako puses supa ne gėlės ar net ne koks purvynas, bet žalesni už įprastinę veją alkoholio surogato buteliai, kurių pavadinimams buvo pasitelkta aukščiausio lygio kūryba ir ironija.

Suprantu, kad šio pigiausio vyno tarą čia palieka ne šalia esančios Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai ar taku važiuojantys dviratininkai, bet šalia miesto centro esantį gamtos kampelį pamėgę asmenys, kurie, galima sakyti, jau "įveikė" tą mistinę saikingo alkoholio vartojimo ribą, beje kuris vis dar propaguojama kaip alkoholio vartojimo kultūra.

Kaip suprantu, šis dviračių takas vienija dvi savivaldybes, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono. Nežinau, kas kasmet čia pjauna veją, bet tikrai žinau, kad šiukšlyno niekas jau seniai netvarko.

Nusprendęs imtis asmeninės iniciatyvos ir apsiginklavęs talpiais šiukšlių maišais, nukeliavau surinkti taros, kurios, deja, nesuperka jokios supirktuvės. Per beveik dvi valandas pavyko surinkti dešimt tokių maišų ir suskaičiuoti, kad surinkau maždaug keturis šimtus alaus ir vyno butelių.

Tokiais atvejais pasidaro aišku, kodėl Lietuva pirmauja pagal išgertą alkoholį Europoje. Reikia prisipažinti, kad sąžiningai išvalyti kelio nepavyko, bet kitąmet, kai bus šviežiai nupjauta žolė, gal atsiras daugiau klaipėdiečių, norinčių prisidėti prie savo miesto švaros, o gal šį darbą atliks tie, kam tai priklauso atlikti...



Alkoholį kvietė keisti į sportą

Alkoholį kvietė keisti į sportą nuotrauka, foto

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Šeštadienį prie paminklo "Arka" praeivių dėmesį traukė pastatytas skersinis, ant kurio praeiviai buvo kviečiami padaryti kuo daugiau prisitraukimų. Kartu miestelėnai buvo raginami atsisakyti svaigalų.

VšĮ "Tautos blaivybės fondas" taip kvietė klaipėdiečius propaguoti sportą ir nevartoti alkoholio. Renginiu blaivybei ir sportui propaguoti "Tautos blaivybės fondo" vadovas Andrejus Larionovas tikėjosi paskatinti uostamiesčio gyventojus susimąstyti apie alkoholio daromą žalą, pakviesti juos keisti savo gyvenimo būdą, daugiau dėmesio skirti sportui.

Renginio iniciatoriai dalyvauti renginyje kvietė ir 29 Klaipėdos mokyklų moksleivius,tačiau tik dviejų mokyklų atstovai žadėjo šį kvietimą perduoti klasėms, o šeštadienį moksleivių akcijoje apskritai nesulaukta.

Visi norintys galėjo pasirašyti kuriamoje Blaivybės knygoje, taip pasižadėdami savo ir artimųjų gerovei nevartoti svaiginančių medžiagų: alkoholio, narkotikų, taip pat - ir rūkalų. Per maždaug valandą knygoje pasirašė apie dešimt žmonių, iš viso – 28 žmonės, prisitraukimus (nuo 1 iki 41) prie skersinio už blaivią Lietuvą darė 12 žmonių.

“Dalyvių nebuvo daug, bet ir oras nepalankus tokiai akcijai. Pasidalinome kontaktais, aktyvūs klaipėdiečiai pažadėjo prisijungti prie sporto užsiėmimų, į kuriuos pradėsime kviesti jau šį mėnesį”, - sakė A. Larionovas.

Fondo atstovų teigimu, tai buvo pirmasis iš daugelio planuojamų visoje Lietuvoje nekomercinių tokio pobūdžio renginių.

A. Larionovas taip pat pažymėjo, kad, jo nuomone, viena didžiausių alkoholizmo formavimosi priežasčių – saikingo gėrimo propagavimas.

“Pastarosiomis dienomis masinio informavimo priemonės intensyviai kalba apie galimybę grąžinti priverstinį gydymą alkoholikams ir kitus su vartojimų susijusius draudimus, tačiau tęsiamas smegenų plovimas apie saikingą vartojimą, ypač jaunimui. Taip tęsiamas senosios "kultūros" žvyrkelis. Tęsiamos senosios “tradicijos”, kurios, kaip matome, prie nieko gero neprivedė, bet kurias turime galimybę sustabdyti”, - teigė A. Larionovas.

Pasak jo, retas alkoholikas nusprendė būti šios "profesijos" atstovu, didžioji dalis žmonių formuojama aplinkos, todėl viskas priklauso nuo tos nedidelės grupės valdininkų kurie atsakingi už tai ką jie sugebės įdiegti likusiems. Vyras pažymėjo, kad nors kasdiem matoma, kokių pasekmių turi alkoholio vartojimas, trūksta kontrolės.

“Aš nesiūlau grąžinti sauso įstatymo, aš tik svajoju apie tokią Lietuvą, kurioje pirkti ir vartoti alkoholi būtų gėda ir neatsakinga, pardavimas taip pat būtų ribojimas maksimaliai - tai svarbiausias “Tautos blaivybės fondo” tikslas, kuris formuos naujas pažiūras ateinančioms kartoms, - dėstė A. Larionovas. - Mes žmones kviečiame vienytis, rinktis sportą, turiningą laisvalaikį be kažkokios mistinės saikingos ribos. Kol kas lieka tik pasidžiaugti, kad gatvėse automobilių greitį riboja kelių ženklai ir kitos priemonės, o ne paliekama laisva valia rinktis "saikingą" greitį vairuotojų nuožiūra.”








Prisitraukimų prie skersinio akcijoje, palaikant blaivybės judėjimą sudalyvavo ir praeityje gerai žinomas Klaipėdos kulturistas Tomas Kostinas.


Pirmojo Tautos blaivybės fondo susitikimo su Klaipėdiečiais rezultatai:
Pasirašė į Blaivybės knygą - 28 žmonių.
Prisitraukimus prie skersinio palaikant blaivybės judėjimą atliko - 12 žmonių. Prisitraukė nuo 1 iki 41 karto.


KVIETIMAS klaipėdiečiams suskaičiuoti X failus viename kilometre.

Gal dar kas pamena legendinį serialą "X- failai" ir šio serialo prierašą tapusi kone prietaru Lietuvoje - "Tiesa slypi kažkur anapus". Vienos, privataus JAV kapitalo įmonės (beje įmonės apyvarta jau siekia nuo 10 iki 20 milijonų eurų) vadovai Lietuvoje šį "prietarą" matyt nusprendė įgyvendinti - šioje tikrovėje, ir sukūrė "preparatą, padedanti atrasti tą tiesą". "Vynas" - "X failai" papildė parduotuvių lentynas ir užsitvirtino lyderio pozicijas ne tiek tarp ekstrasensų, bet labiau tarp tų, kur sakoma "jau atgėrė savo". Kažkam gali pasirodyti, kad iš šio "gaminio" kurio kaina nesiekia kelių eurų, milijonų nepasidarysi, įmonė žinoma girdo lietuvius ir rimtesniais gėralais, bet vis dėl to -gali... Norite įsitikinti, o mes norime neabejingus klaipėdiečius pakviesti paskaičiuoti kiek X- failų surinksime vieno kilometro trasoje. Š.m. lapkričio 13 d. 13.00 val. siūlome susitikti prie Klaipėdos valstybinės kolegijos (Paupiai). Padarysime savo akcija "darom" ir išvalysime 1 kilometro dviračių taką, kuris greitai pasidengs ne žalia žole, bet žalios spalvos plastiko atliekomis, kurias ne vieni metai čia palieka žmonės nusprendę ieškoti nušvitimo ne natūraliomis priemonėmis. Karštos arbatos ir X-failų - BUS.


SVARBU
Draugai, pagaliau galime oficialiai JUS pakviesti į pirmąjį mūsų susitikimą, kuris vyks š.m. lapkričio 7 d. (nuo 10 iki 17val.) Klaipėdos širdyje, prie žaliojo tilto, šalia paminklo vieningai Lietuvai "Arka". Susitikimo metu norintis galės pasirašyti Blaivybės knygoje, šis parašas simbolizuos pasižadėjimą nevartoti svaigalų tai pat vyks atviros prisitraukimų prie skersinio varžybos, tikimės gausaus Klaipėdos moksleivių dalyvavimo.



2015.10.24
Planuojame naują renginį š.m. lapkričio 7 d. Klaipėdoje. Šiek tiek iš renginio plano:
Renginio pavadinimas - Klaipėdiečiai už blaivią Lietuvą
Nedidelės apimties, pirmasis iš daugelio planuojamų visoje Lietuvoje nekomercinių renginių, kurio metu keli savanoriai kviečia praeivius ir specialiai susirinkusius (pakviestus) sudalyvauti simbolinėse prisitraukimų prie skersinio varžybose. Šios varžybos nesieks registruoti dalyvių pasiekimų, dalyviai bus supažindinti su pagrindiniu renginio tikslu - palaikyti blaivybės judėjimą, todėl fizinis pratimas greičiau pasitarnaus, kaip šio palaikymo "užtvirtinimas". Taip pat norinčius kviesime pasirašyti į "blaivybės knygą", parašas - tai pasižadėjimo nevartoti svaigalų simbolis.
Renginio vieta: H.Manto ir Tiltų g. sankryžoje, prie paminklo vieningai Lietuvai "Arka".
P.S. Laukiame leidimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kuomet gausime patvirtinimą visus pakviesime oficialiai

2015.10.11
Propaguokime blaivybę, tegul geriantys išsivaduoja nuo iliuzijų ir patiria naujo, šviesaus ir doro gyvenimo skonį.
Tautos blaivybės fondas pradeda rinkti parašus į blaivybės knygą. Įstaigos iniciatyvinė grupė kvies visus norinčius atsisakyti alkoholio ar kitų narkotikų, savo apsisprendimą užtvirtinant oficialiu parašu ir fiziniais pratimais. Pradėsime nuo Klaipėdos gatvių Wink, greitai bus daugiau informacijos...


2015.10.10

Puiki naujiena.

Tautos blaivybės fondo iniciatyva organizuojamas kūrybinis konkursas Klaipėdos m. vidurinėse mokyklose. Vyresnių klasių moksleivius kviesime sukurti plakatus (transparantus) blaivybei propaguoti, viešo balsavimo metu bus išrinkti trys balsuotojų nuomone geriausi plakatai, kurių autoriai t.y. klasės, bus apdovanotos rėmėjų prizais.
Nesenai kreipėmės į Lietuvos jūrų muziejų su prašymu paremti idėją ir pirmos vietos nugalėtojus apdovanoti nemokamu apsilankymu delfinų pasirodyme. Džiugu, kad gavome teigiamą atsakymą, muziejaus viešųjų ryšių ir rinkodaros vedėja N.Puteikienė patvirtino Lietuvos jūrų muziejaus vadovybės sutikimą į mūsų prašymą. Gal kas turi pasiūlymų, kokiais prasmingais prizais galima būtų apdovanoti antros ir trečios vietos nugalėtojų klases? Pasidalinkite mūsų Facebook'o paskyroje arba parašykite man el.p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.





SPORTĄ IR BLAIVYBĘ PROPAGUOJANTIS PLAKATAI IR SKRAJUTĖS


Klaipėdos m. ir rajono skelbimų lentas papildė keli šimtai naujai išleistu Tautos Blaivybės Fondo plakatų:









2015.09.01
Dėmesio draugai. Keičiantis įstaigos veiklos prioritetams ir tikslams, oficialiai keičiame pavadinimą. Dabartinis VšĮ Klaipėdos neįgaliųjų centras, vadovo sprendimu bus pervadintas į Tautos Blaivybės Fondas VšĮ. Domėsimės, viešinsime neįgaliųjų problemas, dalyvausime varžybose ir toliau, tiesiog mūsų visuomeninis judėjimas praplėtė savo veiklą. Tikime perspektyvą, bei gerais rezultatais tautos švietime apie tikrąją žalingų įpročių žalą žmogui ir mus supančiai socialiniai aplinkai. Šiuo metu daugiau informacijos rasite svetainėje: www.blaivykla.lt o nuo rugsėjo vidurio oficialioje įstaigos svetainėje www.tbf.lt Tikimės jūsų palaikymo.


2015.06.30
Varžybų prisiminimams ir ateities motyvacijai...



2015.06.14 Kuomet vis dažniau kalbama apie neįgaliųjų integraciją...
Noras įgyti vidurinį ir siekti aukštojo išsilavinimo būdingas daugumai, neįgalieji ne išimtis. Vien tik noro neužtenka, atsakytų dauguma iš mūsų, o neįgalieji tai paliudytų. Keičiantis laikui keičiasi ir sveikųjų pažiūros į neįgaliuosius. Dar visai nesenai žmogų invalido vežimėlyje pamatyti apsipirkinėjanti prekybos centre buvo egzotika, tai traukė praeivių akį. Šiandieninėje, civilizuotoje visuomenėje prekybos centre dirbantis neįgalieji laikoma sveiktina verslo pozicija. Neįgaliųjų pripažinimas pilnaverčiais visuomenės dalyviais labai svarbus žingsnis šių žmonių integracijos link. Pilnavertėje visuomenėje svarbus kiekvienas žmogus ir jo socialinis indelis, čia neįgalieji gali atsiskleisti ir būti įvertinti, tačiau tenka pripažinti, kad mūsų visuomenei dar yra kur tobulėti siekiant tokio požiūrio.
Žmogus turintis judėjimo negalią net prie didžiausių norų retai kada gali dirbti didelių fizinių jėgų reikalaujantį darbą, tačiau šių žmonių pastangos puikiai atsiskleidžia kruopštumu, kūrybingumu ar aštraus proto indelių versle.
Sakoma, kad kiekvienas žmogus yra savo ateities kalvis, profesijos pasirinkimas didele dalimi įtakoja ateities viziją. O kaipgi apie žmones turinčius judėjimo negalią? ar tokiems žmonėms lengva pasirinkti profesiją? Kaip vyksta studijų procesas neįgaliojo akimis? Į visus šiuos ir dar daugiau klausimų sieksime atsakyti apsilankę Klaipėdos miesto mokymo įstaigose.


2015.04.26 Sveiki draugai. Skubame pranešti garą naujieną, neįgaliųjų sporto atstovams. Šiandiena gavome kvietimą dalyvauti varžybose iš pasaulinės fitneso ir kultūrizmo federacijos (WFF-WBBF) kuriame minima, kad gegužės 10 d. Klaipėdoje vyks tarptautinės fitneso varžybos kuriuose tarp profesionalių sportininkų laukiama ir neįgaliųjų sporto atstovų, visai nebūtina būti kulturistu, pakanka noro dalyvauti, bei turiningai praleisti laiką. Norintis gauti daugiau informacijos prašome skambinti tel: 8 602 04500 (Andrejus) arba rašyti el.p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.


2015.04.16 Praėjusią vasarą Klaipėdos neįgaliųjų centro kolektyvas lankėsi Liepojos m. (Latvija) rajone esančioje sodyboje. Čia atrodo yra viskas ko reikia neįgaliųjų poilsiui, bendravimui ir reabilitacijai, tai kaimiška, bet moderniai įrengta sodyba, 8 ha. parkas, apsodintas visus metus žydinčiais augalais, dirbtinis tvenkinys žvejybai, nuosavas žemdirbystės ūkis, miškas už kelių kilometrų esąs Baltijos jūros paplūdimys ir žinoma puiki kompanija. Šio komplekso įkūrėjas Liepojos miesto aklųjų ir silpnaregių bendrijos vadovas, Maris Ceirulis puikiai mus priėmė, aprodė centro valdas, papasakojo ateities planus, pavaišino skaniais pietumis. Vasaros metu šioje sodyboje kas diena lankosi įvairių neįgaliųjų draugijų nariai iš Liepojos ir dažnai atvyksta neįgalieji, bei jų draugai iš visos Latvijos taip pat Lietuvos, Estijos, Rusijos ir kitų šalių. Šiemet taip pat tikimės pakartoti turiningą laiką, todėl kviečiame visos Lietuvos neįgaliuosius ir jų artimuosius sudaryti grupę, vykti į šią stovyklą. Dėl detalesnės informacijos prašau rašyti el.p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.


2015.03.07 Kretingoje vyks 22-as Lietuvos jėgos dvikovės čempionatas. Klaipėdos miestą neįgaliųjų sportininkų kategorijoje atstovaus Karolis Stončius (svorio kategorija iki 60 kg.) Kviečiame visus norinčius neįgaliuosius dalyvauti arba palaikyti dalyvius varžybose, registruotis galite tel: 8 602 04500 Andrejus, el.p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.


Kultūrizmas padėjo vyrui kovoje su cistine fibroze. Medikų prognozės - jis turėjo mirti per dvejus metus. Plačiau 2015.02.16 Facebook'o paskyroje.


2015.02.25-03.20 Įstaigos draugai vertina Klaipėdos miesto viešųjų objektų pritaikymą neįgaliųjų poreikiams. Informacija talpinama kategorijoje "IDĖJOS KLAIPĖDAI"

2014.12.06 Vykstame į Palangą. Dalyvausime Lietuvos jėgos dvikovės čempionate. Neįgalieji norintys dalyvauti, prašome skambinti Tel: 8 602 04500 Andrejui.
Neįgaliųjų kategorijoje Klaipėdai atstovaus Karolis Stončius, daugkartinis šių varžybų čempionas ir prizininkas.


 2014.12.03 Tarptautinės žmonių su negalia dienos progą Klaipėdoje vyks neįgaliųjų konferencija "Kultūringa Klaipėda ir aš". Renginį organizuoja Neįgaliųjų reikalų taryba prie Klaipėdos m. savivaldybės. Renginio pradžia 10 val. LLC Tarptautiniame universitete.


Ar neįgaliųjų "eksperimente" sudalyvaus Klaipėdos valdininkai?

  Kartų su Klaipėdos neįgaliaisiais ne kartą išbandėme gimtojo miesto gatvių, viešojo transporto ir kitų objektų tinkamumą neįgaliųjų poreikiams tenkinti. Eksperimentų rezultatus aprašo ir Klaipėdos dienraštis "Vakarų ekspresas". Praėjus metams po pastarojo neįgaliųjų žygio vertinant miesto gatves, nusprendėme pakartoti eksperimentą, bei šį kartą pakviesti sudalyvauti Klaipėdos miesto valdžios atstovus. Tikimės asmeninė, kad ir trumpalaikė patirtis padėtų valdininkams ne tik suprasti neįgaliųjų problemas su kuriomis susiduriama gatvėse tiesiogiai, bet ir paspartintų neįgaliųjų integracijos gerinimo procesą.


  2014.09.04 KARTU SU NEĮGALIUOJU KAROLIU STONČIUMI LANKĖMĖS LATVIJOS PAJŪRIO MIESTE LIEPOJOJE.
Kelionės tikslas pasisemti daugiau naudingos informacijos apie miesto ir patalų pritaikymą neįgaliųjų poreikiams kurią galima būtų pasidalinti su plačiąja visuomene Lietuvoje.
 Apie kelionės įspūdžius ir ką pavyko sužinoti galite perskaityti kategorijoje Įvykiai, istorijos











________________________________________________________________


 


 


Liepojos neįgaliųjų pavyzdys: viskas įmanoma

Andrejus LARIONOVAS

 

Neseniai teko lankytis Liepojoje, kuri šiuo metu yra vienas labiausiai pritaikytų miestų neįgaliesiems Europoje.

Liepojos miestas yra pripažintas palankiausiu neįgaliųjų turizmui Europoje. Kažkada (ir dabar) dauguma Europos šalių aplinkos pritaikymo patirties galėjo pasisemti Norvegijoje, o dabar patys norvegai nevengia atvykti į Liepoją.

Tokiems pokyčiams atsirasti neužtenka vien piniginių lėšų, todėl dauguma Liepojos ir visos Latvijos neįgaliųjų dėkoja šių pokyčių iniciatoriui Mariui Ceiruliui - Liepojos neregių bendrijos vadovui ir visai šio žmogaus bendraminčių bei bendradarbių komandai.

Keli kabinetai virto centru

Maris atvirauja, kad jaunystėje jam mažai rūpėjo neįgaliųjų problemos, kol negalia nepalietė jo paties - būdamas 25 metų jis pateko į autoįvykį, kurio metu dūžtančio priekinio automobilio stiklo šukės, patekusios į akis, iš karto ir negrįžtamai sužalojo regėjimą taip, jog Maris dabar mato tik kairiąja akimi ir tik šviesą bei spalvų kontrastus.

Tada jis pradėjo domėtis, kaip galima palengvinti regėjimo negalią turinčių žmonių judėjimą gimtojo miesto gatvėmis, naudojimąsi viešuoju transportu, viešaisiais tualetais arba kaip neįgalusis galėtų praleisti laiką pajūryje be pagalbos iš šalies. Sekdamas norvegų pavyzdžiais jis įkūrė aklųjų bendriją, o ir patys norvegai, matydami Mario entuziazmą, silpnaregiui pasiūlė atsakingą postą Norvegijos neįgaliųjų integracijos gerinimo centre. Tačiau jis atsisakė šio pasiūlymo, nes nenorėjo lengviausio kelio, kai viskas jau padaryta, skirtingai nei Liepojoje, kur neįgalūs žmonės sėdėjo užsidarę namuose, nes jų judėjimo galimybės buvo labai ribotos.

BOTANIKOS SODAS - pilnas kvapų ir galimybių su augalais susipažinti iš arčiau juos liečiant, viskas pasodinta taip, kad būtų prieinama aklam ir vežimėlyje esančiam žmogui.

Dabar M. Ceirulio vadovaujama neregių bendrija Liepojoje išsiplėtė, sustiprėjo ir savo patirtimi dalinasi su daugelio šalių neįgaliųjų organizacijų atstovais, pabūti tarp jų sėkmė nusišypsojo ir man.

Maris neslepia, kad pradžia buvo sunki - Liepojos savivaldybė anuomet skyrė kelis kabinetus neregių ir silpnaregių susitikimams dideliame keturių aukštų pastate, esančiame netoli centro. Kai šiame pastate lankėmės mes, aklųjų bendrija jau drąsiai gali vadintis įvairios veiklos bei mokymų centru neįgaliesiems, kuris jau užima du to paties pastato aukštus.

"Didėja neįgaliųjų draugijos narių ratas ir poreikiai, pradėjome vykdyti užimtumo, terapijos programas, mokymus, poreikis plėstis buvo neišvengiamas", - pasakojo Maris.

Pirmasis aukštas dar įrenginėjamas, bet čia jau seniai veikia sporto salė, buitinės technikos pritaikymo neįgaliesiems dirbtuvės, keletas kabinetų yra skirti brandžiame amžiuje regėjimą praradusių žmonių mokymams, taip pat čia veikia odos apdirbimo, vytelių pynimo ir floristikos amatų mokymų klasės.

BUTAI. Šalia silpnaregių ir aklų žmonių centro Maris įkūrė keletą atskirų butų daugiabučiame name, skirtų neįgaliesiems apgyvendinti. Neįgaliuosius prie namo pasitinka puikus pandusas, kurį be vargo vežimėlyje esantis žmogus gali įveikti pats, be kitų pagalbos.

Antras organizacijos aukštas nustebino dar labiau - jau koridoriai nėra įprasti reginčiajam, visas sienas supa turėklai, durų rankenų aukščio lygyje - specialios lentelės, aprašančios artimiausio kabineto paskirtį Brailio raštu, prie laiptinės sumontuota didelė skelbimų lenta, kurioje tuo pačiu raštu aprašyti bendrijos įstatai, artimiausi renginiai, užsiėmimų programos.

Prie kiekvieno kabineto yra ir reginčiajam įprastos lentelės su užrašais ir paveikslėliais, nurodančiais kabineto paskirtį. Jose išlaikytas optimalus spalvų kontrastas silpnaregiui. Visos raidės ir paveikslėliai taip pat yra iškilusios tam, kad jas galima būtų apčiuopti. Tai reikalinga ne tik neregių smalsumui patenkinti, bet ir būtina žmonėms, regėjimą praradusiems brandžiame amžiuje ir nemokantiems skaityti Brailio raštu. Paveikslėliai taip pat palengvina orientavimąsi protinę negalią turintiems žmonėms.

Lankėmės muzikos terapijos kabinete, kuriame neįgalieji gali išbandyti pianiną ir daugelį kitų muzikos instrumentų, visus užsiėmimus veda kvalifikuoti mokytojai. Lankėmės aktų salėje, kur mums neregys jaunas vaikinas atliko puikų kūrinį fortepijonu. Maris aprodė kabinetą, skirtą tikintiems žmonėms pasimelsti. Informatikos kabinete neregiai aprodė kompiuterinę įrangą, skirtą akliesiems.

PAPLŪDIMYJE - keliolika skirtingo tipo neįgaliųjų vežimėlių, atitinkančių skirtingos negalios lygį turinčių žmonių poreikius.

Šalia silpnaregių ir aklų žmonių centro Maris įkūrė keletą atskirų butų daugiabučiame name, skirtų neįgaliesiems apgyvendinti. Neįgaliuosius prie namo pasitinka puikus pandusas, kurį be vargo vežimėlyje esantis žmogus gali įveikti pats be kitų pagalbos. Išskirtinė ir pati buto aplinka - savo spalvomis skirtomis silpnaregiams (kontrastas) ir buitine technika, patogia vežimėlyje sėdinčiam bei aklam žmogui naudoti savarankiškai.

Kaip atrodo neįgaliųjų paplūdimys?

Liepoja, kaip ir Klaipėda, yra uostamiestis, todėl turi savo pajūrio zoną. Neįgalieji, kaip ir dauguma sveikųjų, taip pat nori lankytis paplūdimyje, naudotis visais šio poilsio teikiamais malonumais. Pačiame Liepojos centre esančio parko pašonėje įsikūręs turbūt vienintelis toks tarp Baltijos šalių paplūdimys neįgaliesiems. Verta prisiminti, kad Klaipėdoje taip pat vienas iš paplūdimių pažymėtas neįgaliesiems skirtu ženklu, bet ironiška, kad net pats ženklas nėra toks matomas, koks turi būti tiek sveikiesiems, tiek neįgaliesiems, jau nekalbant apie patį paplūdimio prieinamumą žmonėms su "ratukais".

Liepojoje jau kita situacija, parke kelią į paplūdimį "rodo" (kaip ir didžiojoje miesto dalyje) specialiai nutiesti šaligatviai regėjimo negalią turintiems žmonėms, žemėlapiai pritaikyti skaityti pirštais, t. y. be įprastos mums vaizdinės/informacinės medžiagos, yra Brailio raštas, patys žemėlapiai ir jo nurodomieji ženklai yra pagaminti reljefiniu būdu (pritaikyti skaityti pirštais), kad galima būtų apčiuopti kiekvieną kryptį ir visą žemėlapio planą. Tai sužadina vietovės įsivaizdavimą ir palengvina orientavimąsi.

ŠALIGATVIAI. Kelią į paplūdimį "rodo" (kaip ir didžiojoje miesto dalyje) specialiai nutiesti šaligatviai regėjimo negalią turintiems žmonėms.

Maris iki paplūdimio mus lydėjo drąsiai - aplinkiniams nesukeltų abejonių, kad šis žmogus praktiškai nieko nemato. Jis visuomet ėjo šaligatvyje nutiesta juosta, skirta neregiams.

Liepojos neįgaliųjų paplūdimyje Maris supažindino su Igoriu, prižiūrinčiu šią poilsio zoną ir atsakingu už neįgaliųjų saugumą paplūdimyje. Jo darbo vieta - naujos statybos pastatas ant jūros kranto. Jame - nuo tualetų, praustuvų su reguliuojamu aukščiu, sensoriniu muilo dozatoriu iki dušo kabinos, pagalbos signalizacijos, spec. stalų, skirtų persirengti neįgaliajam ,ar daiktų saugojimo spintų. Visa aplinka pritaikyta maksimaliai ne tik vežimėlyje sėdinčiam, bet ir neregiui ar silpnaregiui - sensorinis apšvietimas ir Brailio rašto, instrukcijos nurodo kaip lengviau orientuotis aplinkoje, nepamiršta ir mamyčių su mažais vaikais - čia taip pat yra patogių stalų vaikams pervystyti.

Lauke stovi keliolika skirtingo tipo neįgaliųjų vežimėlių, atitinkančių skirtingos negalios lygį turinčių žmonių poreikius.

Netrukus Igoris su pasididžiavimu iš administracinių patalpų atsinešė įdomų įrenginį, panašų į greitosios med. pagalbos lagaminą bent jau savo spalva ir forma. Igoris iš karto pasakė, kad šis įrenginys vienetinis ir yra skirtas akliesiems bei silpnaregiams orientuotis vandenyje, o tiksliau - nustatyti kryptį kranto link. Mobilus lagaminas - tai stiprų signalą skleidžianti sirena su saulės baterija ir aktyvuojama paspaudus užsegamą mygtuką, panašų į rankinį laikrodį, kurį neregys užsisega prieš eidamas maudytis. Signalas - tai orientyras, kur yra lagaminas (krantas). Signalas taip pat gali būti kaip orientyras nustatant atstumą nuo kranto, kad neplauktum per toli.

Neįgaliesiems - visas ūkis

Mūsų ekskursijos vadovas pasiūlė apžiūrėti ir dar vieną savo projektą neįgaliesiems - nuvykti į apie 25 km nuo Liepojos esantį užmiesčio ūkį.

Naujais sodinukais apsodintoje sodyboje senas namas virsta moderniai įrengtu pastatu su kaimiškos architektūros elementais išorėje. Šis pastatas - tai neįgaliųjų apgyvendinimo vieta. 13 ha žemės plotai aplink - tai darbo, poilsio ir reabilitacijos zona. 1,5 ha ploto užimančiame miške taip pat planuojamos poilsiui skirtos zonos.

Jau dabar veikia botanikos sodas, pilnas kvapų ir galimybių su augalais susipažinti iš arčiau juos liečiant viskas pasodinta taip, kad būtų prieinama aklam ir vežimėlyje esančiam žmogui.

Neįgalieji mūsų apsilankymo dieną dalyvavo bulviakasyje, kiti dirbo prie namo statybos, treti ilsėjosi pavėsinėje.

Artimiausiuose Mario planuose - sodyboje įrengti 1 000 kv. m tvenkinį, skirtą poilsiui ir pramoginei žvejybai, vasarnamius neįgaliųjų šeimos narių apgyvendinimui bei žiemos sodą.

Būdamas su Latvijos neįgaliaisiais supratau, kad viskas yra įmanoma. Atrodo, jog žmogus, turintis tokią negalią kaip Maris, turėtų sunkiai tvarkytis su savosiomis problemomis, bet jis sugeba ne tik įkvėpti, bet ir pakeisti daugelio kitų neįgaliųjų gyvenimus į gera.


          
                        



Ar Palanga draugiška neįgaliesiems?
  Dar 2012 metų rudenį atlikome socialinį eksperimentą kuris turėjo parodyti Klaipėdos miesto gatvių ir viešųjų objektų pritaikymą neįgaliesiems turintiems judėjimo negelią. Eksperimentas buvo aprašytas vieno iš Klaipėdos miesto dienraščių. Tuomet uostamiesčio  aktualiausius objektus, gatves ir viešąjį transportą „tikrinti“ padėjo neįgalus sportininkas Karolis Stončius.
Karolis neliko abejingas ir kuomet nusprendėme aplankyti daugelio lietuvių pamėgta kurortą Palangą.
 Palangoje lankėmės neatsitiktinai, turėjome tikslą išsiaiškinti ar garsusis, dar kartais šmaikščiai vadinamas kurortas - „močiučių Palanga“ galį būtį draugiška ne tik močiutėm, bet jaunam ir aktyviam žmogui sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje.
Su Karoliu susitikome Palangos reabilitacijos centre, kur 25 metų vaikinas jau pusmetį mokosi medienos apdirbimo amato ir įgijas teoriniu bei praktiniu žinių planuoja savo verslą.
Paprašytas neįgalus vaikinas mielai sutiko prisidėti ir atlikti šį eksperimentą.
Kaip ir galima būtų numanyti savo eksperimento metu numatėme aplankyti šio kurorto simbolius – centrinę J. Basanavičiaus gatvę, Palangos tiltą, gintaro muziejų ir žinoma paplūdimį. Eksperimentas turėjo parodyti ar objektai dėl kurių milijonai žmonių Palangoje apsilanko kasmet yra pasiekiami neįgaliajam.
Dauguma žmonių buvusiu Palangoje turbūt jau žino atsakymą ar žmogus sėdintis neįgaliojo vežimėlyje gali patekti į paplūdimį, taigi paaiškėjo, kad misija neįmanoma. Tiek nuo Palangos tilto ar nuo bet kurio keliuko vedančio jūros link priartėjus prie paplūdimio judėjimas neįgaliajam tampa neįmanomas. Teko rasti netgi kažką panašaus į kelio neįgaliesiems fragmentą iki pat jūros t.y. gelžbetonio blokus užpustytus smėlių, o jei smėlio ir nebūtų šie blokai labiau primena kelia tankui, tokiu keliu vargiai pravažiuotu, net automobilis, kadangi viduryje kelio atsiveria didžiuliai plyšiai ir stačios pakopos. Kilo klausimas kam aplamai šie blokai išmesti paplūdimyje? Ir kokia šios nenaudingos investicijos kaina?
Sunkai, o tai reiškia ne kiekvienam neįgaliajam, bet Karolis pakilo į dar vieną Palangos miesto simbolį – tiltą nuo kurio atsiveria nuostabi Palangos paplūdimio panorama, nuo tilto atvesti du keliai vedantys žemyn į paplūdimį, bet ir vėl šie nuolydžiai vos prasidėję jau nėra prieinami neįgaliajam.
Nepavykus „pailsėti“ pajūryje Karolis nusprendė „pasikultūrinti“ ir nuo jūros tilto nuskubėjo link Palangos gintaro muziejaus. Žinia muziejus randasi šio kurorto botanikos parko centre, tačiau tik pamatęs parko kelius neįgalus vaikinas suabejojo ar nevertėjo savo tikslo link judėti miško takeliais kurie neįgaliojo vežimėliui taip pat dažniausiai nepravažiuojami. Po maždaug dešimties minučių kelio purvinais takais vedami Karolio nusigavome iki Gintaro muziejaus, bet čia ir vėl laukė nemalonus netikėtumas, kadangi vaikina pasitiko statūs laiptai ir jokios galimybės patekti į muziejų.
Tuomet savo kelione baigėme ten pat kur ir pradėjome, centrinėje Palangos J. Basanavičiaus gatvėje kuri turbūt vienintelė (tarp lankytinų Palangos objektų) vieta kuri prieinama neįgaliajam tarp labiausiai lankytinų šiame kurorte. Tik kyla klausimas ką ten veikti...
Šis eksperimentas buvo įvykdytas 2013 metais. Jeigu jums teks lankytis šiame nuostabiame kurorte, atkreipkite dėmesį į šiandieninės Palangos gatves ir lankytinus objektus, kokia jūsų nuomonė? ar yra teigiamų pokyčių šiuo klausymų? bent trumpam pamėginkime įsikūnyti į judėjimo negalią turinčiu žmonių kailį, ką pakeistumėte Jus? Juolab nevienas ne esame apsaugoti ir galime atsidurti šių žmonių vietoje. Kurkime darnią visuomenę kartu ir prisidėkime visais mums įmanomais būdais prie šios Lietuvos ateities visais aspektais... nesirinkime lengviausio kelio, kuomet sakome jog nieko negalime pakeisti tik todėl kad norime pateisinti savo neveiklumą...


 A.L. 2013.03.07


Mokomės iš svetimu klaidų, o labiausiai verta
 pasimokyti iš naudingų darbų…
Apie socialini taksi

Apie socialini taksi teko išgirsti visai nesenai iš spaudoje pasirodžiusiu straipsniu apie įgyvendinta projektą Vilniuje. „Socialinis taksi“ panašus į įprastą tik jo išskirtinumas tame, kad šis naudojamas tik žmonių su negalia poreikiams t.y. pritaikytas neįgaliojo vežimėliui ir turi dar vieną nemažiau svarbų pliusą – kelionės kaina, nepriklausomai nuo atstumo po Vilniaus miestą 3 lt. Naudojantis įprastu taksi kuris dažniausiai nepritaikytas neįgaliojo galimybėms ir žinant kelionės įkainius negelią turinčiam žmogui tokios kelionės tampa didžiulė prabanga.
    Dar visai nesenai atlikome eksperimentą kartu su Karolių Stončiumi esančiu neįgaliojo vežimėlyje ir dienraščiu „Vakarų ekspresas“ apie Klaipėdos miesto gatvių ir lankytinų objektų pritaikymą neįgaliesiems, kurio rezultatai labiausiai nenustebino pačius neįgaliuosius ar mamas turinčias mažus vaikus vežimėliuose. Viena didžiausiu problemų šio eksperimento metu iškilo Karoliui S. Kuomet jis bandė pasinaudoti viešuoju transportu. Vienoje iš senamiesčio autobusų stotelių neįgalus vaikinas mėgino patekti net į aštuonis skirtingus autobusus, tačiau šie mėginimai baigdavosi beviltiškai. Kai kurie autobusai turėjo per stačius laiptus, o kiti tiesiog sustodavo per toli šaligatvio, bet kuriuo atveju neįgaliajam tai buvo neįveikiama užduotis.
    Tuomet suprantame, kad ir kiek daug būtų kalbama apie neįgaliųjų integracijos vystymą, psichologinę pagalbą žmogui susidūrusiam su negalia, užimtumo skatinimą ar tiesiog būtų aptarinėjamas neįgaliųjų „užsidarymas namuose tarp keturių sienų“ visų pirmą reikalingos sąlygos kurios suteiktu maksimalia laisvę šiems žmonėms ir ne tik todėl, kad tai privalu pilnavertei Europos valstybei ar vienam didžiausiu Lietuvos miestu sulaukiančiam daugumos turistų ir reprezentuojančiam šalį, bet ir dėl kiekvieno iš mūsų kuris nėra apdraustas nuo neįgaliojo vežimėlio.
    Prašau Klaipėdos miesto valdininkus atkreipti dėmesį ir spręsti vis dar neišspręstą problemą, šiai dienai palankiausiu ir pigiausiu atsižvelgiant į gatvių kurias reikalinga pritaikyti kaštus būdų pasinaudojant Vilniaus miesto pavyzdžių ir įsteigiant „socialini taksi“.

Su pagarba,
Andrejus Larionovas

Šis kreipimasis buvo paskelbtas 2012 m. pabaigoje. Neilgai trukus, Klaipėdoje iš tiesų atsirado socialinis taksi skirtas judėjimo negalią turinčių žmonių transportavimui. Praėjus keliolikai metų po šio projekto pradžios būtų gerai išgirsti pačių neįgaliųjų klaipėdiečių nuomonę apie šių paslaugų kokybę ir naudą? Turite kuo pasidalinti, kviečiu parašyti man el.paštu: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Transporto išlaidos ir lengvųjų automobilių įsigijimas neįgaliesiems.




Eksperimentas: Klaipėda - negailestinga neįgaliesiems

 

Eksperimentas: Klaipėda - negailestinga neįgaliesiems nuotrauka, foto

STATUS NUOLYDIS. Šalia Biržos tilto esanti nuovaža yra itin stati. Neįgalusis nesiryžo ja nusileisti. "Dar gyventi noriu. Jei ja leisiuosi, galiu nusisukti sprandą ar atsimušti į už poros metrų esančią sieną. Kaip gi aš sustabdysiu vežimėlį?" - retoriškai klausė eksperimento dalyvis. Be to, užvažiuoti tokia stačia nuovaža apskritai neįmanoma užduotis.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Neįgalieji, prikaustyti prie vežimėlio, Klaipėdoje toli gražu negali pasigirti puikiomis gyvenimo sąlygomis - į daugelį įstaigų be kitų pagalbos patekti negali, kadangi dažnai juos pasitinka didžiuliai laiptai, o įsiropšti į viešąjį transportą misija tampa tiesiog neįmanoma. Tokias tendencijas pavyko užfiksuoti "Vakarų ekspresui" kartu su neįgaliuoju atlikus eksperimentą.

Pagrindinis šio eksperimento dalyvis - 23 metų pasaulio fitneso (kūno rengybos) prizininkas klaipėdietis Karolis Stončius.

Vaikinas, kuris po skaudžios autoavarijos jau 19 metų yra įkalintas neįgaliųjų vežimėlyje, savo "kailiu" įrodė, kad miesto centre neįgaliajam tenka susidurti su didžiulėmis problemomis.

Bankomatai - ant laiptų

K. Stončiui pajudėjus nuo M. Mažvydo alėjos Tiltų gatvės link, jau netrukus susidurta su problemomis - vaikinas norėjo iš bankomato nusiimti pinigų,

tačiau čia jį pasitiko statūs laiptai. Pajudėjus kiek tolėliau, prie Muzikinio teatro, taip pat išvystame bankomatą, tačiau ir čia kliūtis - vėl reikia įveikti kelis laiptus.

"Negi aš turiu užšokti šiais laiptais? - stebisi K. Stončius. - Tiesa, galima paprašyti praeivio, kad paimtų mano kortelę, pasakyčiau slaptažodį ir man nuimtų reikiamą sumą pinigų. Tačiau ar šiais laikais tai nebūtų pavojinga? Gali likti ir be kortelės, ir be pinigų..."

Eksperimento dalyviui nepavyko apsilankyti ir vienoje pagrindinių vaistinių, įsikūrusių Vytauto gatvės kampe - jis liko lūkuriuoti ir žiūrėti į stūksančius didžiulius laiptus.

"KULTŪRINIS ŠOKAS". Neįgalieji dažnai kalba, jog norėtų patekti į Muzikinio teatro organizuojamus kultūrinius renginius, tačiau nuo šios minties juos atbaido bauginantys laiptai.

Ta pati problema - ir norint patekti į kelias miesto centre esančias optikas (vaikinas nešioja akinius, tad tai jam aktualu), Muzikinį teatrą, kirpyklas, barus ir dar daugelį vietų.

Pas merą - užkardos

Taip pat neįgaliajam, esančiam vežimėlyje, neįmanoma patekti ir į Danės gatvėje esančią Klaipėdos rotušę - pas uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską ir kitus svarbius valdžios atstovus.

Pro pagrindines duris įvažiuoti ir patekti į vidų galima, tačiau už kelių metrų pasitinka didžiuliai laiptai, vedantys į antrąjį aukštą, kuriame ir įsikūrusi miesto galva. Neįgaliajam įrengto lifto niekur aptikti nepavyko.

Žinia, artimiausiu metu klaipėdiečiai bus kviečiami tuoktis ne dabartiniame santuokų rūmų pastate, o miesto rotušėje, tad negi neįgaliajam, prikaustytam prie vežimėlio, bus užkirstas kelias stebėti ir savo artimųjų santuokos procesiją?

Įšokti į autobusą?

Prie Muzikinio teatro esančioje stotelėje K. Stončius bandė savarankiškai patekti į autobusą, tačiau visos pastangos buvo bevaisės.

Per kelias minutes net septyni skirtingų maršrutų autobusai sustojo stotelėje, tačiau neįgalųjį dažniausiai išgąsdindavo maždaug pusmetrio tarpas tarp šaligatvio ir autobuso durų.

VIEŠASIS TRANSPORTAS. Įvažiuoti vežimėliu į miesto autobusus - sudėtingas reiškinys. Tiesiog misija neįmanoma. Pabandžius tai padaryti dažniausiai išgąsdindavo maždaug pusmetrio tarpas tarp šaligatvio ir autobuso durų. "Negi neįgalusis su vežimėliu turi peršokti pusmetrio tarpą?, - klausė neįgalusis.

"Negi neįgalusis su vežimėliu turi peršokti tokį tarpą? Neįgaliajam be kitų pagalbos patekti į viešąjį transportą - misija neįmanoma", - pabrėžė jis ir papasakojo istoriją, nutikusią prieš daugiau nei metus.

"Kartą su draugu keliavome po miestą ir susiruošėme važiuoti autobusu. Mano draugas kėlė į autobusą, o vairuotojas, mums dar iki galo neįlipus, paėmė ir užvėrė duris. Tiesiog prispaudė ir ėmė po truputį judėti. Gerai, kad žmonės ėmė šaukti ir vairuotojas sustojo", - nemalonų incidentą prisiminė neįgalusis.

Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu toliau nuo namų juda retai, o jei ir juda, tuomet yra priverstas keliauti taksi.

"Į autobusą patekti sudėtinga, o važiuoti taksi - per brangu. Kaip rasti aukso viduriuką?" - retoriškai klausė eksperimento dalyvis.

BANKOMATAS. Muzikinio teatro pastate esantis bankomatas "ratuotam" neįgaliajam nepasiekiamas. Jis gali tik akimis paganyti į bankomato aparatą, o pinigų nusiimti - be šansų.

Eksperimento metu patys įsitikinome, kad ir aplinkiniai žmonės tik stebi neįgalųjį, norintį patekti į autobusą, o imtis pagalbos veiksmų ar bent jau pasisiūlyti padėti neatsirado nė vieno.

Be to, dažnai neįgaliųjų kliūtys būna statūs ir aukšti šaligatviai, taip pat ant jų stovintys automobiliai.

Vienišas laukia gydytojos

K. Stončius pabrėžė, kad kaskart su bėdomis susiduria ir susirgęs.

"Aš esu registruotas klinikoje, esančioje Nidos gatvėje. Mano šeimos gydytojos kabinetas yra antrame aukšte, tad aš apačioje laukiu eilės. Juk nevaikštau, gi neįveiksiu laiptų. Kai ateina mano eilė, tuomet gydytoja nusileidžia ir mane koridoriuje ar atskirame kabinete apžiūri, išrašo vaistų. Pasitaiko, kad apačioje tenka praleisti ir nemažai laiko", - teigė vaikinas.

Karolis teigė, jog Klaipėdoje neįgaliaisiais rūpinasi tik didieji prekybos centrai. Norėdami patekti į kultūrinius renginius ar kitas reikalingas įstaigas, jie kasdien susiduria su daugybe problemų. Todėl dažnas savo laiką priverstas leisti namuose, o jų reikalus turi sutvarkyti artimieji.

Darbdaviai kratosi

K. Stončius pabrėžė, kad pastaruoju metu intensyviai ieškosi darbo,

tačiau, kuomet būsimiesiems darbdaviams telefonu pasako, jog yra neįgalus, tuomet jo visos viltys gauti darbo dūžta į šipulius.

"Tai sako, jog jų įmonė esanti antrame aukšte, tai prigalvoja kitų priežasčių, kad tik atsikratytų. Galėčiau dirbti kompiuteriu ar kokį kitą darbą. Neįgalieji nori labiau integruotis į visuomenę ir turėti veiklos. Juk negalime užsidaryti tarp keturių sienų ir taip gyventi. Norisi būti visaverčiu ir naudingu savo miesto piliečiu. Tik leiskite man dirbti - ir aš daug ką atliksiu", - pabrėžė vaikinas.

"Užsienyje situacija kitokia"

Jonas TARASEVIČIUS, Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos vadovas

Klaipėdoje vežimėliuose esantiems neįgaliesiems tikrai trūksta sąlygų - galėtų būti daugiau nuolydžių. Jūs pagalvokite, kaip jaustis neįgaliajam, kuris negali patekti į kurią nors įstaigą ir yra priverstas lūkuriuoti prie laiptų. Tarkime, daug kas iš neįgaliųjų norėtų patekti į Žvejų rūmuose organizuojamus koncertus, tačiau tai jiems itin sudėtinga - laiptų laipteliai. Negi nuo stotelės šauksiesi ir prašysi, kad kas padėtų?

Taip pat daug kas iš "ratuotų" neįgaliųjų norėtų patekti į Muzikinį teatrą, tačiau turbūt jam reikia eiti su keturiais draugais, kurie padėtų užnešti dideliais laiptais. Kai pasikalbu su neįgaliaisiais, jie skundžiasi, kad yra priversti keliauti tik ten, kur papuola ir gali patekti. Būtų gerai, jei architektai, projektuojantys naujus pastatus, įstaigas, parduotuves, biurus, atkreiptų, pamąstytų ir apie neįgaliesiems skirtus nuolydžius, liftus.

Beje, dažnai pasitaiko, kad nuolydžiai būna pernelyg statūs - neįgalieji net gali nusisukti galvas. Apie tai taip pat reikėtų pagalvoti. Nuolydis turėtų būti 25-35 laipsnių statumo, o o ne didesnis. Kai nuvažiuoji į užsienį ir pažiūri, kaip jie rūpinasi neįgaliaisiais, tuomet pasidaro graudu ir gėda, kad mūsų šalyje situacija kur kas prastesnė. Tokio didžiulio skirtumo tikrai neturėtų būti.

"Neįgalieji palikti likimo valioje"

Andrejus LARIONOVAS, Pasaulinės fitneso federacijos (WFF) atstovas neįgaliųjų sportui, asociacijos "Veiklus jaunimas" vadovas, visuomenininkas

Nors įstatymai numato, kad pastatai ir aplinka mieste turi būti pritaikyti neįgaliesiems, tačiau šis eksperimentas parodė, kad toli gražu taip nėra. XXI amžiuje neįgalieji Klaipėdoje yra priversti gyventi lyg akmens amžiaus sąlygomis. Itin skaudina, kad jie yra tarsi atskirti nuo visuomenės. Neįgaliųjų planai ir svajonės

nėra tokios, kaip daugumos piliečių. Jiems nereikia didžiulių namų, automobilių, milžiniškų turtų, reikia daug mažiau - tiesiog galėti pasirūpinti savimi.

Sunku patikėti, kad šiandien, kai taip garsiai skelbiama apie Lietuvoje priimtus įstatymus dėl socialinės integracijos, neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir užimtumo, žmonių su negalia diskriminacijos panaikinimo, būsto ir aplinkos pritaikymo, dedasi tokie dalykai. Realybė yra visai kitokia nei šnekos. Tai įrodo ir šis eksperimentas.

Pradėjęs vykdyti visuomeninę veiklą su neįgaliaisiais, įsitikinau, kad mūsų šalyje nepaisomos pagrindinės žmogaus teisės į įprastus, kasdieniame gyvenime būtinus dalykus. Apmaudu, kad žmonės dažniausiai žiūri tik į sveikuosius, o neįgaliųjų aplink save nemato arba tiesiog atstumia juos.

KLIŪTIS. Neįgaliajam, norint akis į akį išsakyti savo bėdas uostamiesčio merui, - sunkiai įgyvendinama užduotis. Pro pagrindines miesto rotušės duris įvažiuoti ir patekti į vidų galima, tačiau už kelių metrų pasitinka didžiuliai laiptai, vedantys į antrąjį aukštą, kuriame ir įsikūrusi miesto galva. Neįgaliajam įrengto lifto niekur aptikti nepavyko. 


KAROLIO STONČIAUS NEĮGALIŲJŲ FITNESO ČEMPIONO GYVENIMO SĄLYGOS

NEĮGALIAJAM TUALETAS TIK DEGALINĖJE...
  
  Dažnas pagalvojame kokios didelės mūsų problemos, kaip nesiseka vieną ar kitą ko imamės, bet susipažinęs su Karoliu suvoki jog savosios problemos itin menkos, tai ką turime nemokame vertinti kaip ir kiekvienos galimybės suteiktos gyvenimo.
  Karolis po auto įvykio jau 19 iš 23 savo gyvenimo metų sėdi invalido vežimėlyje, ištvėręs ne vieną operaciją ir po operacinių sunkumų moka džiaugtis šiandiena ir turi planų ateičiai, gal planai ir svajones nėra tokios kaip daugumos bendraamžių – prabangus automobilis, gražūs namai... Karolis tuo netiki ir nesitiki, jam reikia daug mažiau – galėti pasirūpinti pačiu savimi.
  Karolis jau keli metai atgal kreipiasi į atsakingas institucijas ir net į miesto merą dėl savo 19 kvadratinių metrų bendrabučio kambario pritaikymo neįgaliam žmogui, nuolydžio invalido vežimėliui laiptinėje, tualeto ir vonios kurių neturi nuo pat įsikūrimo. Iš valdžios institucijų be pažadų greitu laiku padėti neįgaliam sportininkui nieko nesulaukė. Sunku patikėti, kad šiandiena kuomet taip garsiai skelbiama apie Lietuvoje priimtus įstatymus dėl socialinės integracijos, neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir užimtumo, bet kokios žmonių su negalią diskriminacijos panaikinimo, būsto ir aplinkos pritaikymo, o realybė tokia - Karolis norėdamas pasinaudoti tualetų visų pirmą privalo nusileisti laiptais, kad tai padaryti reikalinga pagalba iš šalies, tuo atveju jeigu pagalbos nesulaukia laiptais leidžiasi "šliauždamas", vežimėlį vilgdamas paskui save, negano to neįgalusis į tualetą keliauja už puskilometrio esančią degalinę.
  Neįgalus sportininkas girdėjo apie naujus socialinius bustus kuriuos kartais gauna tiek sveikieji tiek neįgalieji, bet tokio gyvenimo jau nesitiki nors gyvena itin nepalankioje aplinkoje tokios būklės žmogui, mat jo namo pusrūsyje įsikūrę nakvynės namai ir dažnai iš aplinkinių Karolis ne tik nesulaukia pagalbos, bet ir tenka išgirsti  patyčių.
  Nežiūrint į Karolio neįgalumą, bei sunkią materialinę padėtį jis sugeba nenuleisti rankų ir kiek leidžia galimybės siekia savo užsibrėžtų tikslų sporto srityje. Neįgalusis sportininkas jau spėjo pasižymėti ne tik šalies sportinio fitneso (kūno rengyba) varžybose, bet ir pasaulio čempionate, kuriame užėmė garbinga prizinę vietą. Atvežęs bronzos medalį į Lietuvą ir taip garsindamas mūsų šalį visame pasaulyje, deja nesulaukė palaikymo iš valdžios atstovų, kurie galėtu padėti ne tik visokeriopai ruoštis varžyboms, bet ir suteiktų galimybę neįgaliam žmogui gyventi taip kaip daugumai sveikųjų yra elementaru, turėti galimybę be papildomu pastangų ir kitų pagalbos naudotis tualetu, vonia pačiam išeiti į lauką ir grįžti nelaukiant pašalinių pagalbos.
  Susipažinus su Karoliu ir jo istorija eilinį kartą supranti, kad dar ilgai mūsų šalyje bus nepaisomos  pagrindinės žmogaus teisės į įprastus kasdieniniame gyvenime būtinus dalykus, bet ir atrandi didelę pažinimo vertę kuomet supranti kiek daug neįgalus žmogus turi užsispyrimo ir orumo kurio sveikajam gal ir netektų rasti...





" DAR VAIKYSTĖJE PAMĖGTAS SPORTAS PRISIDĖJO PRIE KŪRYBOS IR VISUOMENINĖS VEIKLOS. PASAULINĖJE FITNESO ORGANIZACIJOJE KOORDINUODAVAU ŽMONIŲ SU NEGALIĄ DALYVAVIMĄ KŪNO RENGYBOS IR JĖGOS VARŽYBOSE. NEĮGALIŲJŲ PROBLEMOS IR SIEKIAI MANE DOMINA IR ŠIANDIEN.
SU NEĮGALIAISIAIS SAVO VEIKLĄ SUSIEJAU NEATSITIKTINAI, PO TĖČIO KURIS DEŠIMTMETĮ PRALEIDO NEĮGALIOJO KRĖSLE MIRTIES, PRADĖJAU DOMĖTIS VIENA LABIAUSIAI ATSTUMTŲJŲ VISUOMENĖS GRUPIŲ DALIMI - NEĮGALIAISIAIS. "


  Apie SPORTĄ NEĮGALIESIEMS- kažkam tai žaidimas, laisvalaikio praleidimo būdas, o kitam visas gyvenimas... Bet kokių atveju tai judėjimas, šioje kategorijoje daugiausiai viešinsiu tokių sportininkų pasiekimus kuriems sporto apibrėžimas - judėjimas, ne visada toks paprastas, nors šie žmonės turintis judėjimo negalią kartais juda daug daugiau už kai kuriuos sveikuosius. Neįgaliųjų sportas Lietuvoje nėra populiarus, nesulaukia jis susidomėjimo ir iš valdžios atstovų, tačiau patiems sportuojantiems neįgaliesiems ir jų aplinkos žmonėms tai labai svarbu. Daugumai neįgaliųjų sportininkų sportas tai tikslas, tikslas judėti pirmyn.



Artūras Bolyčevas. Motyvacija...


 


Neįgalaus sportininko Nikolaj Mironov pasirodimai fitneso ir jėgos varžybose. Nikolajus nuo vaikystės serga cerebriniu paralyžiumi, tačiau jam tai netrukdo siekti savo užsibrėžtų tikslų.
Neįgalus sportininkas yra daugkartinis Lietuvos, Europos ir pasaulio fitneso čempionatų laimėtojas ir prizininkas.


  

Vos ketverių metų amžiaus Karoli partrenkė sunkvežimis, tokiu būdu vaikui buvo atimta viltis kada nors atsistoti ant kojų ir vaikščioti. Nežinia kaip butu susiklostęs Karolio Stončiaus gyvenimas, jeigu ne ta baisi nelaimė, tačiau šio vaikino pasiekimais sporte galėtu pasigirti retas sveikasis.





Klaipėdos atstovas tarp Europos čempionų
 
2011 metais Kaune vykusiame Europos žemyno kūno rengybos čempionate klaipėdietis Karolis Stončius dar kartą lipo ant prizininkų pakilos ir buvo apdovanotas bronzos medaliu. Sportininkas nepirmą kartą įrodė, kad yra vertas būti tarp nugalėtojų. Primename Karolis jau 2010 metais tokio pobūdžio planetos čempionate taip pat iškovojo bronzos medalį.

Dienraštyje "Vakarų Ekspresas"



Neįgalumas netrukdo siekti aukštumų

Klaipėdos neįgalieji dar kartą įrodė, kad reikia tik labai norėti ir viskas įmanoma. Du neįgaliųjų vežimėliuose įkalinti klaipėdiečiai Karolis Stončius ir Modestas Žvilauskas triumfavo atvirame Lietuvos kultūrizmo ir fitneso (kūno rengybos) čempionate.

K. Stončius iškovojo pirmąją vietą, M. Žvilauskas liko antras.

Iš viso Klaipėdoje vykusiose pirmenybėse dalyvavo per 70 sportininkų iš Anglijos, Olandijos, Latvijos ir Lietuvos.

K. Stončius jau ir anksčiau yra tapęs Lietuvos čempionu ir net planetos prizininku, o M. Žvilauskui tai buvo debiutinės varžybos.

"Neįgalieji sportininkai tikslų siekia daug ryžtingiau ir nuoširdžiau. Malonu žiūrėti, kai po pergalės švyti jų veidai", - "Vakarų ekspresui" sakė Pasaulinės fitneso federacijos (WFF) atstovas neįgaliųjų sportui klaipėdietis Andrejus Larionovas.

Anot nuolat neįgaliaisiais sportininkais besirūpinančio klaipėdiečio, visus vargus atperka neįgaliųjų sportininkų nuoširdumas ir begalinis tikslo troškimas.

"Kai matai jų užsispyrimą, norą gyventi bei džiaugtis pasauliu, ir pačiam norisi pozityviau žvelgti į aplink supantį pasaulį. Tada net pats šypseną išspaudi, pasikrauni energijos ir suvoki, kad jiems reikia tiek nedaug - tik visuomenės palaikymo ir nuoširdaus bendravimo. Apmaudu, kad žmonės dažniausiai žiūri tik į sveikuosius, o neįgaliųjų aplink save nemato, arba tiesiog atstumia juos. Kai savo akimis susiduri su neįgaliųjų bėdomis, tavosios problemos atrodo itin menkos. Darysiu viską, kad neįgalieji sportininkai kuo sėkmingiau dalyvauti varžybose ir ateityje", - pabrėžė A. Larionovas.


2014 metų gruodžio mėnesį tradiciškai lankėmės Lietuvos jėgos dvikovės pirmenybėse, kurios vyko Klaipėdoje. Neįgalus sportininkas bei aktyvus įvairių renginių dalyvis Karolis Stončius ir šiemet nepagailėjo jėgų nuo krutinės paspaudęs 47,5 kg. sveriančia štangą. Sveikiname Karolis su pergale ir linkime įvairių laimėjimų visose gyvenimo srityse.





2014 m. kovą, eilinį kartą Karolis Stončius apgynė Lietuvos čempiono titulą tarp neįgaliųjų štangos kėlimo nuo krutinės gulint rungtyje. Lietuvos jėgos dvikovės čempionatas, varžybos vyko Palangos mieste.




Karolio Stončiaus pergalės jėgos varžybose jau tapo tradicija
2013 Lietuvos jėgos dvikovės čempionatas

Nuotraukoje: Visuomeninio judėjimo Tautos Blaivybės Centras vadovas Andrejus Larionovas, varžybų organizatorius  Vytautas Juknevičius, daugkartinis jėgos varžybų nugalėtojas Vidas Blekaitis ir 2013 m. kovo 2 d. Lietuvos WFF-WBBF nacionalinio jėgos dvikovės čempionato nugalėtojas neįgaliųjų kategorijoje Karolis Stončius.
Karoliui linkiu sėkmės ir naujų rekordų ateinančiuose varžybose, o aktyvius neįgaliuosius kviečiu išbandyti savo jėgas Lietuvos jėgos čempionatuose! (norinčius dalyvauti prašau parašyti man: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. )


Karoliui Stončiui pirma vieta Lietuvos štangos spaudimo čempionate 2012


2012 metų gruodžio 8 diena Palangoje vyko tradicinės Lietuvos jėgos dvikovės varžybos. Kur tarp gausaus būrio stipruolių jau treti metai iš eilės pasirodo ir neįgaliųjų sporto atstovai. Šiemet pirmąją vietą (kaip ir praėjusiais metais) užėmęs Karolis Stončius džiaugėsi pergale, bet kartu ir apgailestavo, kad šiemet nepavyko pagerinti Lietuvos rekordo iki 40 kg. kūno svorio, kurio autorius 2011 metais ir buvo pats Karolis Stončius paspaudės nuo krutinės 50 kilogramų štangą. Šiemet Karolis buvo per sprindi nuo sėkmės ir įveikė 45 kg. svorį.
A.L. 2012-12-09

Karolis Stončius ir naujas Lietuvos rekordas
  2012 metų kovo 3 diena Palangos mieste vykusiame Lietuvos jėgos dvikovės čempionate Karolis Stončius pagerino Lietuvos rekordą tarp neįgaliųjų sportininkų (iki 40kg.) paspaudęs štangą sveriančia 55 kg. Vaizdo medžiaga iš varžybų.






Neįgalieji Lietuvos jėgos čempionate
Neįgalieji sportininkai jau treti metai stebina jėgos sporto aistruolius rekordais Lietuvos štangos spaudimo gulint čempionatuose.
2009 metų čempionas absoliučioje įskaitoje Gintas Jonauskas



2010 metų čempionato prizininkė moterų kategorijoje Monika Miškinytė
2010 metų jaunimo čempionas Nikolaj Mironov (svorio kat.)
2010 metų jaunimo čempionas Viktoras Topol (svorio kat.)
2010 metų jaunimo čempionas Tomas Dirgela (svorio kat.)
2010 metų jaunimo čempionas Karolis Stončius (svorio kat.)
2010 metų absoliutus čempionas Gintas Jonauskas

Dienraštyje "Vakarų ekspresas"

2011 metų čempionas Nikolaj Mironov



Prie "Vilties bėgimas 2012" finišo ir Karolis Stončius
 


 

Jis vienas iš tūkstančių ir vienas iš nedaugelio. Taip galima būtų apibūdinti Karolio Stončiaus dalyvavimą renginyje "Vilties bėgimas". Finišavęs 2,9 kilometro ilgio trasoje Karolis buvo ne tik vienas iš keliolikos tūkstančių dalyvių, bet vienas iš nedaugelio neįgaliųjų...


NEĮGALAUS SPORTININKAS MODESTAS ŽVILAUSKAS
Sportininko karjerai negalia ne kliūtis


 Turbūt kiekvienas gyvenime turime tikslą, kuris padeda gyventi, o tikslo siekimas ir yra pats gyvenimas. Šios mintys man sukėlė prisiminimus apie pažintį su Modestu Žvilausku, kadangi šie žodžiai apibūdina šio žmogaus asmenybę.
Modestas, jau būdams septynerių, žinojo kuo bus užaugęs. Pirmoje klasėje tėvai jį leido į futbolo mokyklą, kad sūnus sustiprėtų tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Ilgainiui futbolas Modestui tapo ne tik žaidimas, bet ir pagrindinis tikslas, tikslas būti pirmųjų gretose.
Dar būdamas abiturientu, jaunasis klaipėdietis žaidė už žinomas šalies futbolo komandas: Gargždų "Banga" ir Klaipėdos "Atlantas". Stipriam, energingam jaunuoliui tai buvo kelias siekti profesionalaus futbolininko karjeros ir sporto aukštumų. Viskas taip ir būtų buvę, jeigu ne vienas "BET" šio žmogaus gyvenime.
Būdamas 21 metų Modestas gavo traumą varžybų išvakarėse. "Subyrėjus" keliems stuburo slanksteliams, gydytojų verdiktas Modestui buvo negailestingas. Jaunas futbolininkas privalėjo visam gyvenimui atsisakyti ne tik savo tikslų sporto karjeroje, bet, turėjo suvokti savo sudėtingą situaciją, nes nuo visiškos judėjimo negalios t.y. prikaustymo invalido vežimėlyje, Modestą skiria nedidelis "žingsnis". Per akimirką jauno perspektyvaus futbolininko planai žlugo amžiams. Bėgiojimą, spardant kamuolį aikštelėje, turėjo pakeisti ramentai, padedantys įveikti trumpus atstumus. Atrodo viskas žlugo ir, ar liko tikslas, kuris padeda gyventi ir kažko siekti? -NE. – Taip atsakytų, Modesto manymu, tik silpnas žmogus, o jis, kaip įsitikinau pats, toks nėra.

Modestas parodė didžiąja dalį apdovanojimų, iškovotų sporto varžybose, kuriose dalyvauja turėdamas judėjimo negalią. Negalia netrukdė tikram sportininkui siekti tolimesnes karjeros biliardo, stalo teniso ir plaukimo šakose. Daugybė apdovanojimų, taurių, medalių ir diplomų puošia šio žmogaus namus.
Modesto istorija patvirtina koks rizikingas yra profesionalus sportas ir, žinoma, dabar neįgalusis sportininkas neturi galimybių pragyventi iš sporto, tačiau jis turi vieną svarbiausių dalykų gyvenime -TIKSLĄ…




"Apie neįgalumo pensija svetur"
(ankščiau dirbusiems asmenims)
Vokietija.
Invalidumo pensija Vokietijoje mokama žmonėms su negalia, kurie negali dirbti daugiau nei 3 valandas kiekvieną dieną, tačiau jie turi turėti ne mažiau kaip penkerių metų įmokų istoriją į socialinės apsaugos sistemą, dalinio invalidumo pensija taip pat yra prieinama tiems, kurie negali dirbti daugiau nei šešias valandas per dieną. Vidutinė invalidumo pensija Vokietijoje yra 8850 € per metus - 2544 Lt. per mėnesį.
Kinija.
Jeigu Kinijoje asmuo nebegali dirbti dėl negalios, jis gali gauti 40% kas buvo jo mėnesinis darbo užmokestis per socialinio draudimo laikotarpį.
Minimali invalidumo pensija nustatoma miesto valdžios kuriame gyvena žmogus, pagal vietos pragyvenimo išlaidas kurios yra būtinos šiam žmogui.





Joomla templates by a4joomla